|
|
|
Mūro istorijos |
(WALL STORIES) |
|
iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos
Tai buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstančio paveldo fotografijų albumas.
Griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai fotografiniuose atvaizduose leidžia pajusti, koks įvairus ir turtingas tas seniai praeitin nugarmėjęs pasaulis. Dailės tyrinėtojas Viktoras Liutkus sako, kad žvelgiant į šiuos vaizdus jį „dilgino ir baugino šių mūrų vienatvė, spengianti tyla aplinkui, kai po nuspausto fotoaparato mygtuko tiems paminklams ateityje beliko tik laiko begalybė. Nematau šešėlių, tik slogią prieblandą, nėra žmonių, o ir aplinka skurdi, graudi ir proziška [...]. Šių architektūrinių vaizdų estetika yra žiauri: ji (daugeliu atvejų) konstatuoja paminklo mirtį.“
Vienintelis būdas pasipriešinti naikinančiai laiko galiai – fotografuoti. Tai daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje daro šio albumo autorius, o jo sukurti atvaizdai, kaip teigia dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, „monumentalūs, atidžiai apmąstyti, meistriškai nufotografuoti“.
Dabar režimo sukaustytoje Baltarusijoje ir karo siaubiamoje Ukrainoje, kai terorizuojami ir žūsta žmonės, paminklai naikinami ne vien laiko. Net ir išlikusius juos pamatyti galėsime negreit. Tad fotografijos įgyja dar svaresnio liudijimo vertę.
Albumas parengtas parodų „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2016), „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (2019) ir būsimos parodos šiame muziejuje pagrindu.
Albume skelbiamos Tomo Venclovos, Giedrės Jankevičiūtės ir Rimvydo Petrausko esė. Šalia fotografijų – istoriko komentarai, kuriuose trumpai aptariama objekto vertė ir svarbiausi jo istorijos momentai. Išleisti du albumo variantai – lietuviškas ir angliškas.
Formatas 260×338 mm
Kietas įrišimas
|
|
ISBN 978-9955-736-86-8 (lietuvių k.)
|
|
|
|
|
Maestro Saulius Sondeckis |
t. I Dirigentas ir mokytojas
t. II Asmenybės mastas
|
|
Leonidas Melnikas |
|
Monografija skirta vieno žymiausių XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvos muzikų Sauliaus Sondeckio (1928–2016) kūrybos keliui. Du tomai, kone tūkstantis puslapių – tokios apimties leidinys rodo ir asmenybės išskirtinumą, ir nuopelnų mastą.
Monografijoje atskleistas Sondeckio brandos kelias ir įvairiapusė veikla. Gyvenamuoju metu buvęs labai garsus, laikui bėgant Maestro minimas vis rečiau – ką gi, tokia atlikėjų meno specifika, – tad ši monografija primins skaitančiai visuomenei, kiek daug Sondeckis padarė, kokį milžinišką poveikį savo laikui turėjo. Jis ugdė muzikus ir muzikos klausytojus, atvėrė jiems naujus meno horizontus, kūrė orkestrus ir naujas muzikinio gyvenimo tradicijas, iškėlė savo vadovaujamus kolektyvus į tarptautines aukštumas, atvedė į Lietuvą pasaulinio garso solistus, bendradarbiavo su iškiliais, XX a. muzikos klasikais tapusiais kompozitoriais. Savo darbais jis garsino Lietuvą pasaulyje, be jo vardo neįsivaizduojama Lietuvos kultūros istorija.
Veikalo autorius prof. Leonidas Melnikas mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kai ten dėstė Saulius Sondeckis, grojo su jo vadovaujamais mokyklos ir kitais orkestrais, vėliau buvo jo kolega ir artimas draugas. Jis intensyviai bendravo su Maestro paskutiniais jo gyvenimo metais, užrašė daugybę pokalbių su juo ir jį pažinojusiais įvairių šalių muzikais, kruopščiai ištyrinėjo didžiulį Sondeckių archyvą ir visa, kas siejasi su jo kūrybiniu gyvenimu. Itin gausi medžiaga autoriui padėjo sukurti įspūdingą Maestro Sondeckio portretą.
Sondeckis lavinosi pokariu, tad prireikė valios ir ryžto siekti muziko karjeros, tačiau didžiulis jo talentas teikė pasitikėjimo ir jėgų. Gana greitai išryškėjo ir kitas – vadovo – talentas: 1955 m. jis ėmė vadovauti M. K. Čiurlionio meno mokyklos orkestrui ir jį išugdęs iki aukščiausio profesinio lygio 1976 m. Vakarų Berlyne pelnė Herberto von Karajano jaunimo orkestrų konkurso aukso medalį. Tai buvo iki šiol nepranokta pergalė, didžiulė paskata Lietuvos muzikinei kultūrai. Sondeckio pėdsakai labai ryškūs ne vien moksleivių, bet ir studentų muzikų ugdymo srity: ilgus metus jis dirbo dab. Muzikos ir teatro akademijoje; be to, buvo vienas svarbiausių muzikos mokyklų tinklų kūrėjų, muzikos pedagogų ugdytojų. 1960 m. įkūrė Lietuvos kamerinį orkestrą ir 44 metus jam vadovavo, su juo pasiekė plataus pripažinimo. 1989 m. sukūrė „Sankt Peterburgo Cameratą“ (vėliau – Sankt Peterburgo Ermitažo orkestras), jam vadovavo 25 metus. 1996 m. kartu su Gidonu Kremeriu dalyvavo kuriant „Kremerata Baltica“, ugdė orkestrą, dirigavo pirmuosius koncertus bei pasirodymus prestižiniuose festivaliuose. Buvo Patrų (Graikija) „Hellas Orchestra of Patras“ vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, nuo 2004 m. orkestro „Maskvos virtuozai“ vyriausiasis kviestinis dirigentas.
Maestro koncertavo garsiausiose pasaulio salėse: Vienos „Musikverein“, Berlyno filharmonijoje ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Pleyel“ ir „Gaveau“, Madrido „Teatro Real“ ir „Auditorio Nacional de Música“, Maskvos konservatorijos Didžiojoje, Tokijo „Santory Hall“, Osakos „Symphonie Hall“ etc.; su žymiausiais solistais: smuikininkais Olegu Kaganu, Leonidu Kavakosu, Gidonu Kremeriu, Igoriu Oistrachu, Vladimiru Spivakovu, Maksimu Vengerovu, altininku Jurijumi Bašmetu, violončelininkais Davidu Geringu, Natalija Gutman, Miša Maiskiu, Mstislavu Rostropovičiumi, trimitininkais Timofejumi Dokšiceriu, Sergejumi Nakariakovu, Guy Touvronu, fleitininku Aurèle’iu Nicolet, obojininku François Leluex, vargonininkais Jeanu Guillou ir Edgaru Krappu, pianistais Justumi Frantzu, Jevgenijumi Kisinu, Vladimiru Krainevu, Nikolajumi Luganskiu, Denisu Macujevu, Tatjana Nikolajeva, Grigorijumi Sokolovu, dainininkais Dmitrijumi Chvorostovskiu, Vaclovu Daunoru, Ana Netrebko, Virgilijumi Noreika, Jelena Obrazcova etc. Jį bendradarbiauti kvietė „Sony Classical“, „Victor“, „Warner Music Group“ ir kitos garsios įrašų kompanijos. Pats maestro dirigavo daugeliui pasaulio orkestrų: Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Danijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Kanados, Taivano etc., tarp jų ir pasaulinio garso kolektyvams – Berlyno filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Paryžiaus radijo ir televizijos, Belgijos nacionaliniam; buvo meno tarybų narys, muzikos konkursų žiuri narys ir pirmininkas. Nusipelnė ir aktualiajai muzikai: jo išugdytų orkestrų galimybės paskatino sukurti muzikos kūrinį arba patikėti jo premjerą pasaulinio garso kompozitorius Arvą Pärtą, Alfredą Schnittkeʼę, Peterį Vaską ir kt. Jis parengė apie 200 lietuvių kompozitorių kūrinių premjeras.
Sondeckio sumanymai atgaivino rutinišką Lietuvos muzikinį gyvenimą: jis inicijavo pirmąjį Vilniaus kamerinės muzikos festivalį (1967) ir buvo vienas organizatorių; buvo naujamečių koncertų su Josepho Haydno „Atsisveikinimo simfonija“ (nuo 1966), koncertų Trakų pilies menėje (nuo 1967), „Nakties serenadų“ Palangoje prie Tiškevičių rūmų (nuo 1971), koncertų Šv. Jonų bažnyčioje Sausio 13-osios aukoms atminti (nuo 1992) iniciatorius ir dalyvis. Jo vardu pavadinta Šiaulių menų gimnazija.
Kieti viršeliai, 171×240 mm, t. I – 476 p., t. II – 496 p.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
|
|
ISBN 978-9955-736-83-7 (lietuvių k.)
|
|
|
|
|
Lietuvos istorija visiems |
t. II |
|
Tomas Venclova |
|
Lietuvos istorijÄ… visiems paraÅ¡Ä— Âpoetas, Âeseistas, Jeilio universiteto profesorius, vienas aktyviausių Lietuvos inteÂlektualų ÂTomas Venclova. Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neanÂderÂtalieÄių ir ÂkromanjonieÄių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios ÂKunigaikÅ¡tystÄ—s Âpadalijimais; antrajame tome dÄ—stoma tolesnÄ— istorija iki atkurtos NepriklausomybÄ—s įtvirtinimo 1991-aisiais žlugus SSRS. Knyga stebina autoriaus akiraÄio platumu, gebÄ—jimu apibendrinti, Âįkontekstinti, atrinkti iÅ¡kalbingų detalių, o labiausiai — savitu požiÅ«riu į skaudžius ar vis dar ginÄijamus praeities įvykius. Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinÄ—s laisvÄ—s, žmogaus vertÄ—s, orumo ir aktyvumo idÄ—jas. Tikrasis patriotizmas, jo manymu, prasideda ten, kur baigiasi visi (taip pat pseudopatriotiniai) nutylÄ—jimai ir iÅ¡kraipymai.
"[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys",-rašo autorius įžangoje. 384 p., 496 iliustracijos, 12 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
170x235 mm
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
|
|
|
Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį |
|
Aldona LiobytÄ— |
|
Å eÅ¡ių folkloriÅ¡kųjų pasakų – „Šimto zuikių piemuo“, „Sniego mergelė“, „Ežerinis“, „Ramunė“, „Laumiukas“ ir „Pasaka apie narsiÄ… Vilniaus mergaitÄ™ ir galvažudį Žaliabarzdį“ – rinkinys pirmÄ… kartÄ… iÅ¡leistas 1970 m., o 1985 ir 2007 m. buvo pakartotas. Å i laida jau ketvirtoji. Aldona LiobytÄ— (1915–1985), pati kukliai vertindama savo raÅ¡ytojos talentÄ…, visgi pripažino, kad „smÄ—lio bandelių“ (kÅ«rinių vaikams) „iÅ¡kepusi“ apie milijonÄ… – toks bendras jos gyvenimo metais iÅ¡leistų pasakų ir pjesių tiražas. Gerai pažindama vaiko pasaulį, naudodamasi folkloro iÅ¡tekliais, savita kalbos raiÅ¡ka ir – nepaneigsi – literatÅ«riniu talentu ji sugebÄ—jo perpasakoti tarptautinÄ—s kilmÄ—s folklorinius siužetus taip ypatingai, kad knyga iki Å¡iol mielai skaitoma, augina jau bene treÄiÄ… kartÄ… skaitytojų.
Žinoma, knygos sÄ—kmÄ™ labai nulÄ—mÄ— dailininkÄ— BirutÄ— ŽilytÄ—: už vaizduotÄ™ žadinanÄias, stebuklingas erdves atverianÄias ryÅ¡kiaspalves iliustracijas, kurios ir Å¡iandien, po pusÄ—s amžiaus, atrodo pralenkusios laikÄ…, iliustruotoja 1971 m. Leipcigo tarptautinÄ—je knygų parodoje pelnÄ— aukso medalį.
Knyga atveria ne tik spalvingą pasakų pasaulį – pasakojimai, iliustracijos ir bendras apipavidalinimas siūlo puikų knygos meno pavyzdį.
Dailininkė Birutė Žilytė
Kietas viršelis
215x285
104 p.
IV laida
|
|
|
|
|
Karalių kuria aplinka |
Operos solistas Vaclovas Daunoras |
|
SudarÄ— JÅ«ratÄ— KatinaitÄ— |
|
Knyga apie vieną ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir išskirtinių artistinių gabumų menininką, ilgametį LNOBT solistą, vokalo pedagogikos profesorių, Sąjūdžio aktyvistą Vaclovą Daunorą (g. 1937).
Nuo jaunumės žavėjęs nuostabiu balsu ir įtaiga, Daunoras nuėjo ilgą ir efektingą, radikalių posūkių nestokojantį profesinės karjeros kelią. Laimėjęs prestižinius konkursus, stažavęs Milano „La Scalos“ teatre, patekęs į sovietinės valdžios nemalonę, jis vis tiek išsikovojo visus menininkams anuomet skiriamus titulus, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę įžengė į reikšmingiausią pasaulio operos sceną – prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre debiutavo sulaukęs 59-erių ir dainavo jame 10 sezonų!
Milžinišką artistinę ir vokalinę patirtį Daunoras išdėstė memuarų dalyje.
Knygoje apie biÄiulį ir mokytojÄ… pasakoja GiedrÄ— KaukaitÄ—, Gražina RuÄytÄ—-LandsbergienÄ—, Sofija JonaitytÄ—, RiÄardas Daunoras, Edmundas Gedgaudas, Robertas Bekionis, Vytautas LauruÅ¡as ir kt.
Sudarytoja Jūratė Katinaitė pateikia išsamų pasakojimą apie operos solisto karjerą ir atidžiai, nešališkai, dokumentuotai nagrinėja dviejų operos grandų – Daunoro ir Virgilijaus Noreikos – konfliktą.
Yra kūrybos ir gyvenimo chronologija, vardynas.
Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentais, liudijanÄiais menininko keliÄ…, taip pat Daunoro tapybos reprodukcijomis.
Kieti viršeliai, aplankas, 171×240 mm, 264 p.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
ISBN 978-9955-736-79-0
|
|
|
|
|
Lietuvos istorija visiems |
t. I |
|
Tomas Venclova |
|
Vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova, svarbiausiu savo paÅ¡aukimu laikantis poezijÄ…, iÅ¡tikimai vykdo ir Å¡vietÄ—jo misijÄ…. Per keliolika bendradarbiavimo su R. Paknio leidykla metų buvo iÅ¡leista jo Vilnius: vadovas po miestÄ…, Vilnius: asmeninÄ— istorija bei du iÅ¡ esmÄ—s skirtingi Vilniaus vardų leidimai. PlaÄiausias ir giliausias iÅ¡silavinimas, nepaprasta atmintis, raÅ¡ytojo talentas lemia, kad Å¡vieÄiamosios Venclovos knygos, iÅ¡laikydamos aukÅ¡tÄ… intelektualinį lygį, pasiekia gana platų skaitytojų ratÄ….
Tokia ir Lietuvos istorija visiems – joje savitai, vencloviÅ¡kai, pasakojami Lietuvos istorijos siužetai, argumentuotai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡narpliojami skaudžiausi jos mazgai: santykių su Rusija ar Lenkija kritiniai epizodai, geopolitiniai pokyÄiai ir kt. Pasakojama pateikiant platų ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekstÄ…, įterpiant grožinÄ—s prozos ir poezijos citatų – Å¡itaip supažindinama ne tik su istorija, bet ir su istorine beletristika.
Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas – suprantama, ši knyga yra dar vienas autoriaus pasaulėžiūros paliudijimas.
Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertalieÄių ir kromanjonieÄių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystÄ—s padalijimais; tolesnÄ— istorija dÄ—stoma netrukus pasirodysianÄiame antrajame tome.
„[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys“, – rašo autorius įžangoje.
336 p., 439 iliustracijos, 18 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
170×235 mm
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
ISBN ISBN 978-9955-736
|
|
|
|
|
Dainavos šalies senų žmonių padavimai |
|
Vincas KrÄ—vÄ— |
|
Dainavos Å¡alies senų žmonių padavimuose (1913) Vincas KrÄ—vÄ— sukÅ«rÄ— ryÅ¡kų, savitÄ… prieÅ¡istorinÄ—s, legendinÄ—s mÅ«sų tautos praeities vaizdÄ…. Padavimų pasakojimo centre – nuolatinÄ—s lietuvių kovos su gudais, lenkais ir kryžiuoÄiais. Lietuva Äia – pasakų Å¡alis, kur tarp neįžengiamų girių, sraunių upių krantuose, ant piliakalnių dunkso aukÅ¡tos pilys ir dvarai vario durimis, o juose gyvena iÅ¡mintingi valdovai, skaisÄios jų dukros ir narsÅ«s sÅ«nÅ«s, visada pasiryžę atsisakyti idiliÅ¡kos medžioklių ir puotų kasdienybÄ—s, jei tik reikia ginti TÄ—vynÄ™...
Padavimai yra unikumas lietuvių literatÅ«roje – KrÄ—vÄ— paraÅ¡Ä— originalų herojinį epÄ…, maža to, sukÅ«rÄ— jam nepriekaiÅ¡tingÄ… iÅ¡raiÅ¡kÄ…: suformavo to visiÅ¡kai kitoniÅ¡ko, legendinio, pasaulio žodynÄ… (daug retų Lietuvių kalbos žodyno žodžių iliustruojami tik KrÄ—vÄ—s Padavimų sakiniais!) ir poetinÄ™ sintaksÄ™, primenanÄiÄ… lietuvių dainas ir raudas.
Klasikinis lietuvių literatÅ«ros kÅ«rinys, daugelį deÅ¡imtmeÄių esantis mokyklų programose, Å¡iuolaikinį skaitytojÄ… žavi nepranokstama kalba ir aukÅ¡tų idealų gynimu.
Skelbiama pagal Vinco Krėvės Rinktinius raštus (1982), tekstas peržiūrėtas ir pakoreguotas atsižvelgiant į kitas padavimų laidas.
Grafikas, tapytojas Algirdas SteponaviÄius buvo vienas ryÅ¡kiausių praÄ—jusio Å¡imtmeÄio antros pusÄ—s dailininkų. Kurdamas knygų iliustracijas, jis gilinosi į tautos mitines Å¡aknis, į mitologijÄ…, tautosakÄ…, tautodailÄ™ ir visa tai pavertÄ— ilgainiui vis didesnÄ™ vertÄ™ įgyjanÄia knygos dailÄ—s klasika. KnygÄ… suvokdamas kaip vientisÄ… kÅ«rinį, jis buvo vienas iÅ¡ tų menininkų, kurie perkeitÄ— lig tol vyravusį požiÅ«rį į daiilininko iliustruotojo vaidmenį. Geriausi, didžiausiÄ… įtakÄ… knygos meno raidai padarÄ™ pavyzdžiai – jo iliustruotas tautosakos rink. Å epetys repetys (1965, 2016; sudaryt. L. Sauka), Petro Cvirkos Nemuno Å¡alies pasakos (1988), taip pat KrÄ—vÄ—s Padavimai (1973) – Äia jo kÅ«rybos savitumas sidabrine Å¡viesa suÅ¡vito kiekvienoje linijoje, kiekvienoje meninÄ—je formoje ir visame knygos rÅ«me.
132×190 mm
Dailininkas Algirdas SteponaviÄius |
|
ISBN 978-9955-736-77-6
|
|
|
|
|