|
 |
|
| Vilniaus romanas |
| Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai |
|
| Sudarė Margarita Matulytė |
|
Ta ypatinga vilnietiška atmosfera, kuri vaikystėje gaubė rašytoją, buvo išties daugialypė. Provincialūs įpročiai susipynė su modernia patirtimi: šalia malkų rietuvių kartkarčiais sustodavo automobiliai, su klasikinės dramaturgijos teatru konkuravo nuotykinio ar romantinio kino seansai, o dieną suteptas prijuostes vakarop pakeisdavo paryžietiškų modelių skrybėlaitės. Čia, šiame aristokratiškų užmojų mamos sukurtame jaukiame pasaulėlyje Didžiosios Pohuliankos (dabar Jono Basanavičiaus) gatvėje buvo brandinamos svajonės, dėliojamas gyvenimo planas. Sužlugus mamos svajonei išugdyti Heifeco lygio smuikininką, Nižinskiui nenusileidžiantį šokėją, atsisakius dailininko kelio, pagaliau buvo pasirinkta rašytojo karjera.
Atsiminimus, kuriuos romane Aušros pažadas atkuria laki rašytojo vaizduotė, papildo ir „paaiškina“ Vilniaus lietuvių, žydų, lenkų, rusų dailininkų – Gary amžininkų – kūryba, dokumentai, nuotraukos, senieji spaudiniai, ano meto atributai.
Leidinyje skelbiamos ištraukos iš Romaino Gary romano Aušros pažadas, iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Įžangos autorius Romas Ramanauskas
Fotografas Arūnas Baltėnas
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 72 p.
Išleista Vilniaus Romaino Gary klubo iniciatyva. |
|
ISBN 978-9955-736-53-0 (lietuvių k.)
|
|
 |
 |
|
| A Small Great Book about Lithuania |
| Maža didi knygelė apie Lietuvą |
|
Šioje mažoje suvenyrinėje knygelėje apie 250 Lietuvos vaizdų: Vilniaus ir kitų miestų panoramų, gatvių, aikščių ir pastatų; turtingo provincijos paveldo – istorinių miestelių, bažnyčių, dvarų; tradicinio gyvenimo būdo akimirkų; švenčių; gamtos – ne tik laukų ir miškų, bet ir augalėlių, gyvūnų nuotraukų, – visa tai, kas čia yra gražiausia, vertingiausia, įdomiausia.
Nuotraukos sudėtos į 9 skyrius (Vilnius, naujoji architektūra, Kaunas ir kiti miestai, provincijos paveldas, šventės, gyvenimas senuosiuose kaimuose, peizažas, gyvoji gamta ir Kuršių nerija), kiekvienas jų pradedamas įvadiniu tekstu.
Nuotraukų autoriai: Arūnas Baltėnas, Ramūnas Danisevičius, Vytenis Jurevičius, Gintaras Karosas, Algimantas Kavaitis, Vytautas Knyva ir kt.
Tekstų autorė Audra Kairienė
Dailininkas Izaokas Zibucas
Kietas viršelis, specialus suvenyrinis maišelis, 100 × 100 mm, 320 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (763 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-48-6 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Šiapus ir anapus Vilniaus vartų |
| Veidai ir vaizdai |
|
| Gražina Mareckaitė |
|
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška,
Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon,
Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Pusminkštis viršelis, 171 × 233 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-49-3 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Žemaitija |
| Moderni vėlyviausio Europos Krikšto atmintis |
|
Teksto autorė Irena Vaišvilaitė
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 96 p.
Išleista Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva |
|
ISBN 978-9955-736-51-6 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-50-9 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva |
| Draugų atsiminimai |
|
| Sudarė Ramūnas Katilius |
|
Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva – tai draugų pagarbos duoklė poeto atminimui. Į knygą sudėti Brodskio bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimai. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas. Pasakojimus iliustruoja unikalios nuotraukos, eilėraščių faksimilės ir Brodskio piešiniai iš vilniečių Elės ir Ramūno Katilių archyvo. Šią plačią laikotarpio ir visuotinę reikšmę įgijusių asmeninių ryšių panoramą siūlome visiems, kas domisi poeto gyvenimu.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 143×215 mm, 448 p. |
|
ISBN 978-9955-736-45-5 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos medinės bažnyčios |
|
| Raimondas Paknys, Dalia Vasiliūnienė |
|
Nepaisant unifikuojančio Vakarų meninių stilių ir sakralinės dailės kanonų poveikio, Lietuvos medinės šventovės yra labai savitos. Jų unikalumą formavo parapijos ir šalies įvykiai, bažnyčios globėjų bei fundatorių ambicijos ir meninis skonis, meistrų profesinės galimybės ir meninė išmonė.
Daugelis seniausių ir gražiausių, daugiausia dailės paveldo turinčių Lietuvos medinių bažnyčių yra Žemaitijoje – Beržore, Degučiuose, Lioliuose, Pikeliuose, Plateliuose ir kitur. Turtingesnėms parapijoms ar vienuolijoms priklausiusios sudėtingesnio plano bei tūrio bažnyčios (Lauksodžio, Alsėdžių) statytos gerai įgudusių, gal ir iš toliau atvykusių profesionalių statytojų, jų interjero įranga nepriekaištingo meninio lygio. Užnemunės ar ankstesnėse Vilniaus vyskupijos ribose esančios senosios medinės bažnyčios (Griškabūdžio, Prienų, Å ešuolių, Tabariškių) artimesnės stilinei mūrinei architektūrai – jas veikiausiai projektavo Vilniaus regione dirbę profesionalūs architektai, statė ir puošė patyrę meistrai.
Leidinio autoriai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir neįprasti gražiausių šventovių vaizdai. Todėl čia ne tik bendri eksterjero ir interjero vaizdai, bet ir daugybė dažnai nepastebimų dalykų: unikalūs altorių, sakyklų, vargonų dekoro drožiniai, kolonų, sienų, lubų fragmentai, išlaikę kirvio žymes, saviti rakursai, padedantys pajusti medinių šventyklų žavesį.
Išdėstyti svarbūs pristatomų bažnyčių istorijos momentai, aptarti eksterjero ir interjero bruožai, svarbiausieji dailės paminklai. Yra įžanginis straipsnis.
Aprašytos ir nufotografuotos 47 Lietuvos medinės bažnyčios.
Knygą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas.
Atskiri leidiniai lietuvių ir anglų kalba.
Kietas viršelis, aplankas, 270×310 mm, 240 p. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (873 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-43-1 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-42-4 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos notariato istorija |
|
| Sudarė Jolanta Karpavičienė |
|
Norbertas Kerskenas nagrinėja lotyniškojo notariato klostymosi viduramžių Europoje procesą. Rimvydas Petrauskas aptaria rašto ir raštinių kultūros ištakas bei plėtrą pirmaisiais LDK istorijos šimtmečiais. Irena Valikonytė atskleidžia dokumento „notarėjimo“ tendencijas ir nagrinėja notariato instituto genezę bei raidą iki XVI a. vidurio. Jolantos Karpavičienės straipsnyje notariato sklaida detalizuojama aptariant Magdeburgo teisės recepciją. Analizuodama LDK pavieto žemės ir pilies teismų veiklą Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atveria notariato istorijos tėkmę poliublijiniu laikotarpiu. Adamas Stankevičius susitelkia į Lietuvos Vyriausiajame Tribunole XVIII a. 8-ajame dešimtmetyje nagrinėtą konkrečią bylą. Notariato raidą XIX–XXI a. politinių bei ideologinių pokyčių kontekstuose išsamiai nagrinėja Lietuvos teisės istorijos ir notariato specialistai. Mindaugas Maksimaitis aptaria notariato įstatymų Lietuvoje raidą iki 1940 m., sovietmečio notariatą – Vytautas Nekrošius. Šis autorius drauge su Mindaugu Stračkaičiu išsamiai analizuoja notariato reorganizavimą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pristato dabartinę notarų veiklą apibrėžiančius įstatymus, aptaria notariato raidos perspektyvas.
Išleista Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis.
Kietas viršelis, aplankas, 170×240 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-44-8 (lietuvių k.)
|
|
|
|
|
