|
 |
|
| Lietuvos istorija visiems |
| t. II |
|
| Tomas Venclova |
|
Lietuvos istoriją visiems parašė poetas, eseistas, Jeilio universiteto profesorius, vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova. Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; antrajame tome dėstoma tolesnė istorija iki atkurtos Nepriklausomybės įtvirtinimo 1991-aisiais žlugus SSRS. Knyga stebina autoriaus akiračio platumu, gebėjimu apibendrinti, įkontekstinti, atrinkti iškalbingų detalių, o labiausiai — savitu požiūriu į skaudžius ar vis dar ginčijamus praeities įvykius. Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas. Tikrasis patriotizmas, jo manymu, prasideda ten, kur baigiasi visi (taip pat pseudopatriotiniai) nutylėjimai ir iškraipymai.
"[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys",-rašo autorius įžangoje. 384 p., 496 iliustracijos, 12 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
170x235 mm
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
 |
 |
|
| Lietuvos istorija visiems |
| t. I |
|
| Tomas Venclova |
|
Vienas aktyviausių Lietuvos intelektualų Tomas Venclova, svarbiausiu savo pašaukimu laikantis poeziją, ištikimai vykdo ir švietėjo misiją. Per keliolika bendradarbiavimo su R. Paknio leidykla metų buvo išleista jo Vilnius: vadovas po miestą, Vilnius: asmeninė istorija bei du iš esmės skirtingi Vilniaus vardų leidimai. Plačiausias ir giliausias išsilavinimas, nepaprasta atmintis, rašytojo talentas lemia, kad šviečiamosios Venclovos knygos, išlaikydamos aukštą intelektualinį lygį, pasiekia gana platų skaitytojų ratą.
Tokia ir Lietuvos istorija visiems – joje savitai, vencloviškai, pasakojami Lietuvos istorijos siužetai, argumentuotai, nešališkai išnarpliojami skaudžiausi jos mazgai: santykių su Rusija ar Lenkija kritiniai epizodai, geopolitiniai pokyčiai ir kt. Pasakojama pateikiant platų ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekstą, įterpiant grožinės prozos ir poezijos citatų – šitaip supažindinama ne tik su istorija, bet ir su istorine beletristika.
Visa savo gyvenimo veikla Venclova gina intelektualinės laisvės, žmogaus vertės, orumo ir aktyvumo idėjas – suprantama, ši knyga yra dar vienas autoriaus pasaulėžiūros paliudijimas.
Pirmojo tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; tolesnė istorija dėstoma netrukus pasirodysiančiame antrajame tome.
„[...] visą savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vieną daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys“, – rašo autorius įžangoje.
336 p., 439 iliustracijos, 18 žemėlapių, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
170×235 mm
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
ISBN ISBN 978-9955-736
|
|
|
 |
|
| Vilniaus vardai |
|
| Tomas Venclova |
|
Vilniaus vardai — tai autorinė poeto, intelektualo, Jeilio universiteto literatūros profesoriaus, aktyvus Lietuvos viešojo gyvenimo dalyvio Tomo Venclovos enciklopedija. Joje pasakojama apie Vilniuje — nuo pat jo įkūrimo iki mūsų dienų — gyvenusius, dirbusius, apsilankiusius ir miesto istorijoje pėdsaką palikusius žmones.
„Vilniaus asmenybių galerija — vienas netikėčiausių reginių, kurie yra atsiskleidę man prieš akis“, — rašo pats autorius šios knygos įžangoje.
Kietas viršelis, 170x235 mm, 448 p.
Dailininkas Jokūbas Jacovskis |
|
ISBN 978-9955-736-72-1 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos Jeruzalės medikai |
|
| Sudarė Davidas Ščupakas |
|
Medikai žydai, praktikavę Lietuvoje ir iš čia kilę, o dirbę kitur, suvaidino ypatingą vaidmenį mūsų krašto medicinos istorijoje. Šis straipsnių rinkinys siekia aprėpti jų veiklą nuo to meto, kai XVII a. vilniečių Gordonų šeima išsiuntė keturis sūnus į Padują studijuoti medicinos (vienas jų vėliau tapo karaliaus Jono III Sobieskio gydytoju), iki XX a. II pusės.
Keli šios knygos akcentai:
1805 m. Jokūbas Libošicas kartu su Josephu Franku ir kitais įkūrė pirmąją Rytų Europoje medikų organizaciją – Vilniaus medicinos draugiją;
1908 m. 44 proc. Vilniaus gydytojų ir 86 proc. odontologų buvo žydai, 1939 m. Lietuvoje apie 42 proc. gydytojų buvo žydai;
tarpukariu medikai žydai sukūrė visą sveikatos paslaugų spektrą aprėpiančią draugiją OZE;
Vilniuje darbavosi iškilūs gydytojai ir visuomenės veikėjai Cemachas Šabadas ir Jokūbas Vygodskis;
XX a. II p. Lietuvoje dirbo garsūs medikai Borisas Efrosas, Borisas Gapanavičius-Gapany, Jochelis Gliauberzonas, Guta Kaganaitė, Chackelis Kibarskis, Marija Ramanauskaitė ir daugybė kitų;
Kuklianskių, Ptašekų, Vitėnų medikų dinastijų istorijos yra ne tik šeimos paveldas ar medicinos istorijos objektas – tai ir žydų tautos likimo Lietuvoje miniatiūra.
Projekto vadovas Julius Ptašekas
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 170 × 237 mm, 568 p. |
|
ISBN 978-9955-736-68-4 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos pilys, dvarai, rūmai |
|
| Rasa Butvilaitė, Raimondas Paknys |
|
Pažintinė, reprezentacinė knyga-albumas, supažindinantis su savitu Lietuvos kultūros ir istorijos paveldu, miestietiškąja ir aristokratiškąja architektūra, – pilimis, dvarais ir rūmais.
Įžangoje pateikiama istorinių žinių, apibūdinama pilių, rūmų ir dvarų istorija bei tipologija, pasakojama apie šių architektūros ir istorijos paminklų raidą. Albumo dalyje pateikiama viena ar kelios kiekvieno pristatomo objekto nuotraukos ir jo apibūdinimas. Tekstų autorė – dr. Rasa Butvilaitė, tęstinio mokslinių tyrimų bei leidybos projekto „Lietuvos dvarų sodybos: atlasas“ vadovė, daugelio publikacijų dvarų tema autorė. Svarbus leidinio komponentas yra nuotraukos, kurių autorius – didelę patirtį turintis kraštovaizdžio ir architektūros fotografas Raimondas Paknys. Buvo fotografuojama visa dvaro pastatų įvairovė, senųjų parkų likučiai. Stengtasi atskleisti konstrukcijos, faktūros, detalės grožį, per detalę parodyti pastato istoriją.
Daugelis pilių, rūmų, kai kurios dvarų sodybos tvarkomos ir prižiūrimos pavyzdingai, kitos sodybos, dažniausiai nutolusios nuo didmiesčių, nepastebėtos nyksta. Apie šį vertingą paveldo klodą visuomenė žino dar nepakankamai. Tad šiuo leidiniu siekiama priminti unikalų Lietuvos kultūros paveldą, sužadinti norą pažinti ir puoselėti dvarų sodybas ir dvarų kultūros vertybes, skatinti mintis apie jų apsaugą, atgaivinimą ir taip prisidėti prie šio palikimo išsaugojimo ir vertės atkūrimo.
Tekstų autorė Rasa Butvilaitė
Nuotraukų autorius Raimondas Paknys
Dailininkas Izaokas Zibucas
Kietas viršelis, 270 × 310 mm, 228 p.
Du variantai: lietuvių ir anglų k. |
|
| Peržiūrėti knygos ištrauką PDF formatu... (1730 Kb) |
|
ISBN 978-9955-736-55-4 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-54-7 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Vilniaus romanas |
| Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai |
|
| Sudarė Margarita Matulytė |
|
Vilniuje gimusio ir augusio prancūzų rašytojo Romaino Gary (1914–1980) šimtmečio jubiliejui skirtas leidinys.
Ta ypatinga vilnietiška atmosfera, kuri vaikystėje gaubė rašytoją, buvo išties daugialypė. Provincialūs įpročiai susipynė su modernia patirtimi: šalia malkų rietuvių kartkarčiais sustodavo automobiliai, su klasikinės dramaturgijos teatru konkuravo nuotykinio ar romantinio kino seansai, o dieną suteptas prijuostes vakarop pakeisdavo paryžietiškų modelių skrybėlaitės. Čia, šiame aristokratiškų užmojų mamos sukurtame jaukiame pasaulėlyje Didžiosios Pohuliankos (dabar Jono Basanavičiaus) gatvėje buvo brandinamos svajonės, dėliojamas gyvenimo planas. Sužlugus mamos svajonei išugdyti Heifeco lygio smuikininką, Nižinskiui nenusileidžiantį šokėją, atsisakius dailininko kelio, pagaliau buvo pasirinkta rašytojo karjera.
Atsiminimus, kuriuos romane Aušros pažadas atkuria laki rašytojo vaizduotė, papildo ir „paaiškina“ Vilniaus lietuvių, žydų, lenkų, rusų dailininkų – Gary amžininkų – kūryba, dokumentai, nuotraukos, senieji spaudiniai, ano meto atributai.
Leidinyje skelbiamos ištraukos iš Romaino Gary romano Aušros pažadas, iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Įžangos autorius Romas Ramanauskas
Fotografas Arūnas Baltėnas
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 72 p.
Išleista Vilniaus Romaino Gary klubo iniciatyva. |
|
ISBN 978-9955-736-53-0 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Šiapus ir anapus Vilniaus vartų |
| Veidai ir vaizdai |
|
| Gražina Mareckaitė |
|
Knygoje skelbiami autentiški trečiosios vilniečių kartos atstovės teatro kritikės ir istorikės, dramaturgės, aktyvios Vilniaus istorinio paveldo gynėjos Gražinos Mareckaitės pasakojimai apie gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje. Tai iš tėvų girdėtos ar pačios autorės patirtos istorijos iš šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių – gyvenimo romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ir Pavilnio apylinkėse.
Leidinį iliustruoja autorės šeimos albumo, taip pat Vilniaus fotografų nuotraukos, kuriuose pažįstamas miestas ir jo žmonės pamatyti ir įamžinti ypatingu kampu.
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Jan Bułhak, Ipolitas Cieška,
Józef Czechowicz, broliai Czyżai, Jerzy Hoppen, Abdon Korzon,
Raimondas Paknys, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Pusminkštis viršelis, 171 × 233 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-49-3 (lietuvių k.)
|
|
|
|
|
