|
 |
|
| Lietuvos Jeruzalės medikai |
|
| Sudarė Davidas Ščupakas |
|
Medikai žydai, praktikavę Lietuvoje ir iš čia kilę, o dirbę kitur, suvaidino ypatingą vaidmenį mūsų krašto medicinos istorijoje. Šis straipsnių rinkinys siekia aprėpti jų veiklą nuo to meto, kai XVII a. vilniečių Gordonų šeima išsiuntė keturis sūnus į Padują studijuoti medicinos (vienas jų vėliau tapo karaliaus Jono III Sobieskio gydytoju), iki XX a. II pusės.
Keli šios knygos akcentai:
1805 m. Jokūbas Libošicas kartu su Josephu Franku ir kitais įkūrė pirmąją Rytų Europoje medikų organizaciją – Vilniaus medicinos draugiją;
1908 m. 44 proc. Vilniaus gydytojų ir 86 proc. odontologų buvo žydai, 1939 m. Lietuvoje apie 42 proc. gydytojų buvo žydai;
tarpukariu medikai žydai sukūrė visą sveikatos paslaugų spektrą aprėpiančią draugiją OZE;
Vilniuje darbavosi iškilūs gydytojai ir visuomenės veikėjai Cemachas Šabadas ir Jokūbas Vygodskis;
XX a. II p. Lietuvoje dirbo garsūs medikai Borisas Efrosas, Borisas Gapanavičius-Gapany, Jochelis Gliauberzonas, Guta Kaganaitė, Chackelis Kibarskis, Marija Ramanauskaitė ir daugybė kitų;
Kuklianskių, Ptašekų, Vitėnų medikų dinastijų istorijos yra ne tik šeimos paveldas ar medicinos istorijos objektas – tai ir žydų tautos likimo Lietuvoje miniatiūra.
Projekto vadovas Julius Ptašekas
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 170 × 237 mm, 568 p. |
|
ISBN 978-9955-736-68-4 (lietuvių k.)
|
|
 |
 |
|
| Sielų gydytojas |
| Prisimenant Paberžės kūrėją Tėvą Stanislovą |
|
| Regina Galvanauskienė |
|
Tėvas Stanislovas, kitaip –Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005), šviesi ir tvirta asmenybė, Paberžės kūrėjas ir kelių kartų̃ – sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos – ugdytojas. Kaip rašo knygos autorė Reginas Galvanauskienė, pati penkiolika metų drauge su juo Paberžėje kūrusi dvasinės atgaivos vietą, jis „tarnavo ne tik Viešpačiui, bet ir kiekvienam kenčiančiajam, skriaudžiamajam: mokė atgailauti paklydusįjį, kėlė silpnąjį ir paniekintąjį, vedė paskui save didelį būrį žmonių“.
Jo mintys – knygelėje perteiktos daugiausia jo paties žodžiais – apie gyvenimo tikslą, sielos tvirtybę, meilę, darbą, toleranciją, gebėjimą džiaugtis įkvepia ir šiandieninį žmogų.
Pasakojimą papildo nuotraukos: Paberžės senų daiktų ir liturginių reikmenų, kuriuos surinko ir restauravo Tėvas Stanislovas; taip pat jo portretai.
Fotografas Arūnas Baltėnas
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 142×212 mm, 80 p. |
|
ISBN 978-9955-736-67-7 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Žemaitija |
| Moderni vėlyviausio Europos Krikšto atmintis |
|
Žemaitijos Krikšto 600 metų jubiliejui skirtas gausiai iliustruotas leidinys.
Knygoje glaustai išdėstyta Žemaitijos krikščionėjimo istorija, pristatytas šio krašto katalikiškasis paveldas. Išsamiai aptartas ir parodytas šiai datai skirtas dailės kūrinys – Petro Repšio sukurtas Varnių katedros antepedijus.
Teksto autorė Irena Vaišvilaitė
Nuotraukų autoriai Arūnas Baltėnas, Raimondas Paknys
Dailininkas Jokūbas Jacovskis
Kietas viršelis, 225 × 225 mm, 96 p.
Išleista Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva |
|
ISBN 978-9955-736-51-6 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-50-9 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Lietuvos notariato istorija |
|
| Sudarė Jolanta Karpavičienė |
|
Knygoje skelbiami Europos ir Lietuvos mokslininkų straipsniai, kuriuose aptariama mūsų valstybės notariato raida, lyginant ją su šios institucijos plėtra Europoje ir susiejant su bendresniais valstybės bei teisės kūrimo, rašto bei dokumentų kultūros sklaidos mūsų šalyje reiškiniais.
Norbertas Kerskenas nagrinėja lotyniškojo notariato klostymosi viduramžių Europoje procesą. Rimvydas Petrauskas aptaria rašto ir raštinių kultūros ištakas bei plėtrą pirmaisiais LDK istorijos šimtmečiais. Irena Valikonytė atskleidžia dokumento „notarėjimo“ tendencijas ir nagrinėja notariato instituto genezę bei raidą iki XVI a. vidurio. Jolantos Karpavičienės straipsnyje notariato sklaida detalizuojama aptariant Magdeburgo teisės recepciją. Analizuodama LDK pavieto žemės ir pilies teismų veiklą Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atveria notariato istorijos tėkmę poliublijiniu laikotarpiu. Adamas Stankevičius susitelkia į Lietuvos Vyriausiajame Tribunole XVIII a. 8-ajame dešimtmetyje nagrinėtą konkrečią bylą. Notariato raidą XIX–XXI a. politinių bei ideologinių pokyčių kontekstuose išsamiai nagrinėja Lietuvos teisės istorijos ir notariato specialistai. Mindaugas Maksimaitis aptaria notariato įstatymų Lietuvoje raidą iki 1940 m., sovietmečio notariatą – Vytautas Nekrošius. Šis autorius drauge su Mindaugu Stračkaičiu išsamiai analizuoja notariato reorganizavimą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pristato dabartinę notarų veiklą apibrėžiančius įstatymus, aptaria notariato raidos perspektyvas.
Leidinys iliustruotas dokumentais – kai kurie jų Lietuvoje skelbiami pirmą kartą – iš įvairių šalių archyvų, kita istorine bei šiuolaikine vaizdine medžiaga.
Išleista Lietuvos notarų rūmų iniciatyva ir lėšomis.
Kietas viršelis, aplankas, 170×240 mm, 192 p. |
|
ISBN 978-9955-736-44-8 (lietuvių k.)
|
|
|
 |
|
| Jie gyveno Vabalninke |
| 1925–1941 |
|
Tarpukariu Vabalninke gyvenusių žydų portretų, grupinių nuotraukų, miestelio vaizdų albumas.
Nuotraukos iš fotografo Juozo Daubaro archyvų.
Išleista Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus užsakymu
Sudarytoja ir įžangos autorė Dalija Epšteinaitė
Dailininkas Izaokas Zibucas.
Du variantai: lietuvių ir anglų k.
180 nespalvotų nuotraukų
Kietas viršelis, aplankas, 168 p., 230×230 mm |
|
ISBN 978-9955-736-24-0 (lietuvių k.)
ISBN 978-9955-736-25-7 (anglų k.)
|
|
|
 |
|
| Raganų kalnas |
|
Gausiai iliustruota suvenyrinė knygelė apie vieną iš labiausiai Kuršių nerijos lankytojų mėgstamų vietų. Greta įdomiausių kalne eksponuojamų skulptūrų atvaizdų yra su jais susijusios legendos.
Išleista Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijos užsakymu
Teksto autorė Aldona Balsevičienė
Nuotraukų autorius Arūnas Baltėnas
Dailininkas Izaokas Zibucas
Keturi variantai: lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų k.
Minkštas viršelis, 56 p., 150x106 mm |
|
ISBN nesuteiktas (parduodama tik Juodkrantėje)
|
|
|
 |
|
| Lithuania |
| Baltic hospitality at its best |
|
Reklaminė brošiūra apie Lietuvą, iliustruota peizažų, kultūros paminklų, miestų, tradicinės kultūros atributų, žmonių ir kt. nuotraukomis.
Išleista Europos Tarybos užsakymu Lietuvos turizmo departamentui.
Septyni variantai: anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, švedų, ispanų ir japonų k.
16 p., 297×210 mm |
|
ISBN 9986-830-07-9 (prancūzų k.)
ISBN 9986-830-04-4 (anglų k.)
ISBN 9986-830-11-7 (ispanų k.)
ISBN nesuteiktas (japonų k.)
ISBN nesuteiktas (vokiečių k.)
ISBN nesuteiktas (rusų k.)
ISBN nesuteiktas (švedų k.)
|
|
|
|
|
